BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dar šis tas apie šunis

Šuo - auklė? Sutik, skamba kiek neįprastai. Tai, kad dauguma šunų puikiai sutaria su vaikais, mes žinome ir tuo visai nesistebime. Tačiau būti aukle - ne kiekvienam žmogui duota (na, reikia ne tik mylėti mažylius, bet ir turėti auksinės kantrybės), o čia - šuo… Bet gal apie viską iš eilės?..

Bobteilas - tai labai sena anglų aviganių šunų veislė. Egzistuoja kelios jos kilmės versijos. Populiariausioji kildina bobteilus iš Rytų Europos aviganių, prieš kelis amžius atvežtų į Britanijos salyną. Dažniausiai bobteilai ganydavo stambius raguočius, neretai drauge su šeimininku lydėdavo karves, ponius ar avis į turgų. Tvirtai sudėti, kantrūs, ištvermingi ir nereiklūs šunys lengvai prisitaikydavo prie kintančių klimato sąlygų (ilgas tankus kailis patikimai saugojo nuo lietaus bei vėjo), kiauras dienas nepailsdami dirbo savo darbą, taip pelnydami šeimininko dėkingumą ir pagarbą.

Beje, bobteilas, išvertus iš anglų kalbos, reiškia “striukauodegis”. Kodėl gi taip keistai (net juokingai…) imta vadinti seną, garbingą šunų veislę? Priežastis, pasirodo, visai paprastutė: tai, ką bobteilo mažyliai turėjo uodegos vietoje, uodega nelabai ir galėjai pavadinti… Jei vadoje pasitaikydavo šuniukų su ilgesne uodegėle, ją paprasčiausiai sutrumpindavo. Uodegos trumpinimo tradicija atsirado dar XIX amžiuje - nuo uodegos ilgio priklausydavo mokesčių už šunį dydis. Beuodegiai keturkojai buvo laikomi darbiniais šunimis, už kuriuos mokesčių mokėti nereikėjo. Bėgant laikui ir keičiantis tradicijoms, vis daugiau mažųjų bobteiliukų išsaugodavo savo juokingas uodegytes, kol galų gale uodega tapo svarbiausiu veislės požymiu, tad dabar visi bobteilai jau uodeguoti. Be to, pakitus tam tikroms sąlygoms, bobteilai iš aviganių virto puikiais kambariniais šunimis.

Na, bet tau tikriausiai labai smalsu, kaip aviganis galėjo tapti aukle. Čia “kaltos” puikios šuns psichinės savybės. Šunų augintojai bobteilą vadina intelektualiu šunimi. Sunku pasakyti, kaip jie tą šunelio intelektą nustato ar patikrina. Mums, matyt, belieka tuo patikėti. Beje, bobteilui būdingos ir kitokios šaunios savybės - išmintis, inteligentiškumas, savigarba… Šeimos, kuriose auga mažylių, bobteilais ypač džiaugiasi - didelis lyg meškinas ir kiek nerangus šuo ne pats dūksta su vaikais (kaip tai daro daugelis keturkojų), bet ir sudrausmina, nuramina įsisiautėjusius mažylius. Šis šuo lengvai dresuojamas ir labai patikimas, ramus bei drausmingas. Jokios agresijos, jokių netikėtų pykčio priepuolių, jokių šuniškų kaprizų jis neturi. Amerikiečių šeimos, kuriose auga daug vaikų, o ypač jei yra neįgaliųjų, paprastai augina ir mielą tokią kudlotą “auklę” - šuo tiesiog instiktyviai jaučia mažo žmogučio poreikius ar gresiantį pavojų. O štai Anglijoje ne vienas bobteilas dirba protiškai atsilikusių vaikų internatuose. Jau seniai įrodyta, kad tokia šunų ir likimo nuskriaustųjų draugystė labai teigiamai veikia vaikų psichiką - šie daug greičiau sveiksta. Gal ir į Lietuvą kada atkeliaus tokia puiki kitų šalių patirtis, o kol kas bobteilai pas mus dar labai nepigūs..


Ką tik gimę šunyčiai dantų neturi, vėliau prasikala laikini dantukai. Šiems iškritus, išdygsta tikrieji dantys, kurie turėtų tarnauti gyvūnui visą gyvenimą. Turėtų, bet pasitaiko, kad jau pirmaisiais gyvenimo metais gyvūną ima kamuoti dantų bėdos.


Ar valyti šuns dantis?


Veterinarijos gydytojai konstatuoja, jog 80 proc. vyresnių nei 3 metų šunų serga dantenų ligomis. Tai labai didelis skaičius. Gydytojai vis dažniau diagnozuoja gausias dantų apnašas, dantenų uždegimus ir kitas ligas. Dantų apnašos susidaro iš bakterijų, seilių ir maisto dalelių. Apnašos ant gyvūnų dantų kaupiasi taip pat, kaip ir ant žmonių dantų. Labiausia kaupiasi ten, kur dantenos užeina ant kantų (kišenėlėse). Jungdamosi su kalcio druskomis, apnašos sudaro sunkiai įveikiamus dantų akmenis. Bakterijos, apnašos ir akmenys dirgina, spaudžia dantenas ir sukelia gingivitą.


Manoma, kad mažų veislių šunys ne tokie atsparūs dantų ligoms, kaip didieji šunys. Mažų šunų dantys yra stamboki, per dideli mažai burnai, auga susigrūdę, todėl ant jų greičiau kaupiasi bakterijos. Šunys, kurių lūpos didelės, nukabę, kurie gausiai seilėjasi, taip pat labiau kenčia nuo dantų apnašų. Įsidėmėkite: negalima krapšyti apnašų aštriais daiktais – pažeisite jautrų dantų emalį.


Norint išvengti dantų ligų, mažą šuniuką reikia įpratinti, kad šiam reguliariai bus valomi dantys. Valoma specialia dantų pasta ir šepetėliu. Labai jautriems valoma sumirkius šepetėlį į mėsos sultinį. Dantys valosi ir natūraliai, kai šuo kramto ėdalą. Štai pramoniniu būdu pagamintas sausas ėdalas (traškučiai) arba specailūs gardumynai gerai masažuoja dantenas, padeda apsisaugoti nuo uždegimo, blogo burnos kvapo. Žalios morkos ir kitos daržovės taip pat veikia kaip dantų šepetėlis, bet ne visi šunys jas mėgsta.


 


Sveiko šuns ausis reikia valyti kas 1 – 3 savaites. Tam naudojami specialūs ausų valikliai. Jie minkština sierą, nuramina ausį. Geriausia, kad veterinarijos gydytojas arba patyręs augintojas pirmą kartą Jums parodytų kaip teisingai atlikti šią procedūrą. Ilgaplaukiams ir ypač garbanotiems šunims reikia iškarpyti arba išpešioti vidinėje ausies landoje augančius plaukus, kadangi prie jų dažnai prilimpa susikaupusi siera, čia kaupiasi drėgmė, ausų vidus šunta. Svarbu sausai išvalyti šuns ausis po maudynių, stipraus lietaus ar vėjo.


 


 


 


 


Šuns baudimas – kraštutinė priemonė, taikoma tik gerai žinant jos metodus, drausminant laiku ir būtinai, kad nuobaudos esmę suprastų augintinis.
Gyvūnų baudimas, be abejo, nepageidautinas auklėjant bei dresuojant šunį. Geriau išsiauklėti draugą ir pagalbininką nenaudojant jokių fizinių bausmių.
Mums būdinga į nepageidaujamus veiksmus reaguoti pykčiu, o tai jau blogai. Bet dresūroje besiorientuojantis ir mąstantis, valingas ir kantrus žmogus išvengs bausmių ir muštro.


 


 

Rodyk draugams

Komentarai (4)

  1. saulute12:

    oho…daug parasyta ;)beje,faians puslapiukas ;)))…

  2. sielosveidrodis:

    reiketu pakeist teksto spalva, labai sunku skaityti ;) Pagalvok kad ir paciai manau sunku tai skaityti :)

  3. aina:

    Dievinu sia veisle, svajoju apie toki suniuka,bet draugai,vyras ir(ipatingai)brolis atkalbineja;sako kad nesusitvarkysiu su siuo keturkoju,nes sveriu panasiai kiek ir suauges suo,ir esu be galo jautri,nervinga…Save apibudinciau kaip valdinga,disciplinuota,turincia stipru atsakomybes jausma,ir svarbiausia nuo pat mazens be galo myliu sunis.Pagal zodiaka esu jautis,taigi isvesti is kantrybes mane ne taip lengva,o ir aukletojos darbas uzgrudino..Patarkit kaip apsispresti?!

  4. Man patinka tavo blogas, aciu uz naudinga informacija

    sunys

Rašyti komentarą